Kirgizija yra patraukliausia ir draugiškiausia šalis Centrinėje Azijoje

Kirgizija – tolima šalis Centrinėje Azijoje, apie kurią daugelis nieko nežino. Kokie žmonės ten gyvena, kokia jų kultūra, tradicijos papročiai? Kokia Kirgizijos virtuvė, gamta, miestai?

Kirgizija – tai šalis, kurioje kalnai užima net 93 proc. visos šalies teritorijos ploto. Vietiniai gyventojai ir jų kaimynai Kirgiziją vadina mažąja Šveicarija, nes čia galima mėgautis švariu oru, pasakiškai švariais ežerais ir nuostabaus grožio kalnais bei Alpių pievomis, kuriose laisvai ganosi išdidūs žirgai. Kirgizijoje yra daugiau nei 3 tūkstančiai ežerų, tarp kurių ir vaizdingas Isyk-Kulis. Tai vienas iš giliausių ir įstabiausių ežerų pasaulyje. Pagrindinės šalies upės, kurios pradeda savo kelionę aukštai kalnuose, yra Ču, Narynas ir Talasas. Dauguma keliautojų teigia, kad Kirgizija yra patraukliausia ir draugiškiausia šalis Centrinėje Azijoje.

Kirgizija vilioja savo gamta, nedideliais miestais ir kaimeliais, kurie tiesiog užburia ramybe ir svetingumu. Biškeke, Kirgizijos sostinėje, yra daug restoranų bei kavinių, kuriose galima išbandyti kaukazų, uzbekų, korėjiečių, kinų, dunganų, uigūrų, kazachų, rusų ir kitų tautų tradicinius patiekalus. Po sočių pietų vertėtų užsukti į vietinių gyventojų parduotuves, prekiaujančias rankų darbo papuošalais ir kitais suvenyrais. Be to, būtent Kirgizijoje yra didžiausias visoje Centrinėje Azijoje ir Kaukaze didmenos – mažmenos daiktų turgus, savo dydžiu prilygstantis savarankiškam miestui. Norint jį visą aplankyti, prireiks tikrai ne vienos dienos. Kirgizija – viena iš pigiausių pasaulio šalių. Nors vietiniai žmonės susiduria su nemažai problemų, tačiau nenustoja maloniai šypsotis ir mėgautis gyvenimu. O kaip pramogos ir linksmybės? Vietiniams gyventojams nėra svetimas linksmybių troškimas, čia didesniuose miestuose veikia naktiniai klubai, puikūs barai ir restoranai.

Nors Kirgizija dažnai laikoma klajoklių ir aviganių šalimi, tačiau tai senas mitas. Šalyje veikia daugiau nei 40 universitetų bei įvairių tarptautinių fondų, yra internetas ir kiti šiuolaikinių technologijų pasiekimai. Kirgizijoje keliautojai laisvai susikalba rusiškai, o jaunimas puikiai kalba ir angliškai. Žinoma, atokiau nuo didesnių miestų galima išvysti apgadintus kelius ir žmones, kurie retai mato užsieniečius, yra paskendę savo rutinoje, tačiau tokie kontrastai šaliai suteikia tik dar daugiau žavesio.

Kirgizijos gamta

Šalies gamta primena vaizdą iš atviruko: snieguoti kalnai, akinamai mėlyni ežerai, kuriuose atsispindi dangus, neapsakomo grožio nepaliesti miškų paveikslai, palei kelią augančios sedulos, raugerškio, erškėtuogių, laukinių gervuogių, abrikosų ir raudonų obuolių tankynės. Aukštai kalnuose galima pamatyti liūtpėdžių „kilimą“ bei vienus iš seniausių pasaulyje laukinių riešutmedžių miškus.

Informacija

Alajaus slėnis – Kirgizijos gamtos šedevras, labai populiarus tarp alpinistų, kopiančių į Lenino Piką. Alajaus slėnis labai vaizdingas, čia daug aukštakalnių ganyklų, kuriose žolė yra ypač tanki ir aukšta. Neapsakomas reginys – didžiulė Užaltajaus gūbrio siena, kuri kyla virš slėnio 3000 – 3500 metrų. Užaltajaus gūbrio papėdėje mėlynuoja daugybė ežerų. Pagrindiniai Alajaus slėnio gyventojai – kirgizai, tačiau Sary-Mogol kaimelyje gyvena pamyriečiai, kadangi kaimelis priklauso Kalnų – Badachšano autonominei sričiai, vietiniai gyventojai yra aprūpinami maistu ir daiktais iš Chorogo.

Ošas – antras miestas pagal gyventojų skaičių Kirgizijoje, oficialiai vadinamas „Pietų sostine“. Mieste gyvena maždaug 51 proc. kirgizų ir 43 proc. uzbekų. Taip pat galima sutikti rusų, turkų, tatrų, uigūrų, tadžikų, azerbaidžaniečių ir kitų tautybių žmones.

X amžiuje Ošas buvo laikomas trečiu pagal dydį Ferganos miestu. Be to, tai vienas iš pirmųjų miestų, kurį savo kelyje sutikdavo karavanai, keliaujantys iš Kinijos Šilko keliu. Kažkada būtent čia buvo galima rasti geriausius produktus ir prekes iš tolimųjų kraštų. Ošas – Centrinės Azijos perlas, tikras tautų ir kultūrų katilas.

Arslanbobas – Čyčkanas

Arslanbobo kaimelio gyventojų skaičius, 2009 metų surašymo duomenimis, siekia 11 291 žmonių. Uzbekai sudaro 90 proc., kirgizai – 8 proc. ir mažiau nei 2 proc. rusai, totoriai ir čečėnai. Miškų plotas siekia daugiau nei 600 tūkstančių hektarų, o pats Arslanbobas įsikūręs 1700 metrų aukštyje virš jūros lygio. Didžiuliai plotai, apaugę vaisių ir riešutų miškais, atrodo įspūdingai, o Arslanbobo slėnyje tekančios upės yra didžiausios pasaulyje.

Arslanbobo kaimelyje ir jo slėnyje galima pamatyti šimtus metų augančius riešutmedžius, kurių aukštis siekia net 30 metrų. Vietiniai gyventojai pasakoja legendą, kad vieną kartą Aleksandras Makedonietis, grįždamas iš žygio, čia užklydo su savo kariais ir į Graikiją pargabeno šių vietovių riešutų, kurie prigijo naujoje žemėje ir taip atsirado pavadinimas „Graikiškas riešutas“.

Kasmet Arslanbobo slėnyje surenkama iki 1500 tonų riešutų derliaus, o taip pat iki 5000 tonų obuolių, pistacijų ir kaukazinių slyvų. Žmonės yra dėkingi gamtai už šias dovanas ir daro viską, kad išsaugotų natūralias ekosistemas. Jau daugelį metų Arslanbobas, kuris išverstus iš kirgizų kalbos reiškia „Arslano durys“, laikomas nacionaliniu draustiniu.

Informacija:

Suusamyr slėnis – tai gigantiška kalnų plynaukštė, alpių pieva, kur viskas yra padengta tarsi žaliu aksomu. Tikras poilsis akims ir sielai! Vingiuoti keliai, siauros kalnų perėjos, senoviniai miesteliai ir nuostabūs gamtos vaizdai atrodo lyg ne iš šios planetos.

Po ilgos ir sunkios kelionės nelygiais keliais laukia neįkainojamas atlygis už viską – tolumoje plytintis didžiulis deimantas, kibirkščiuojantis įvairiausiomis spalvomis Son Kul ežeras. Tai – tikras Kirgizijos pasididžiavimas, kurio grožis atima žadą ir sustabdo laiką. Tykus veidrodinis ežero paviršius hipnotizuoja, o horizonte boluoja įspūdingi kalnai, kalnų pievos, kuriose laisvai ganosi arkliai, jakai, dvikupriai kupranugariai. Visur galima pamatyti baltas klajoklių jurtas. Tai itin geranoriški ir darbštūs žmonės, kurie svetingai sutinka atvykėlius.

Čia taip tylu ir gera, net elektrą gamina akumuliatoriai, todėl naktį galima grožėtis žvaigždėmis nusėtu dangumi ir girdėti kaip traška ugnis mažoje geležinėje krosnyje. Sunkios dygsniuotos antklodės, saldus miegas ir begalinė ramybė… Tai nuostabioji Kirgizija!

Galbūt norite ten keliauti? Paspauskite ir pažiūrėkite mūsų programą: Kalnuotosios Vidurio Azijos Šveicarijos – Tadžikija ir Kirgizstanas!