Sandros įspūdžiai iš nuostabiosios Malijorkos

Sandra iš SantiTravels

Išgirdus žodį Ispanija, pirmos asociacijos Paella, gardžioji Sangria, na, žinoma, saulė, žydra, smaragdinė jūra, visada gerai nuteikianti ispaniška muzika, ir svarbiausia žmonės, žmonės besidžiaugiantys gyvenimu ir Siestomis kiekvieną dieną…

Šį kartą kalbėsiu apie Ispanijos salą – Maljorka. Apskritai salos man labai patinka, nes čia dažnai ta pati kultūra būna su savo individualiais bruožais, žmonės čia kiek atskirti nuo viso pasaulio, tuo tarpu salos bendruomenė būna gerokai artimesnė, žmonės vienas su kitu glaudžiau susiję, daugiau bendrauja ir bendradarbiauja. Kuo mane sužavėjo Maljorka? Tai pirmiausia gamta. Charizmatiška – žodis, labai tinkantis apibūdinti salos kraštovaizdį. Iškart prieš akis išnyra Formentoras. Galiu drąsiai sakyti, nuotraukos visiškai neperteikia tikrojo šios vietos grožio. Žmonės čia vakarais atvyksta stebėti saulėlydžio, poros čia romantiškai gurkšnoja vietinį vyną, įsimylėję jaunuoliai pasiperša savo merginoms. Na, turbūt reta, kuri nesutiktų, nes šioje nuostabioje vietoje jau vien vaizdas užburia širdį…:)

Formentoros Malijorka

Maljorka, kaip ir visa Ispanija, tikrai nėra orientuota į pasyvų, „all inclusive“ poilsį. Čia reikia keliauti, pažinti, atrasti. Bet kiekvienas žmogus čia galėtų rasti savo mylimiausią paplūdimį, kuriame galėtų praleisti kiekvieną tingų sekmadienį. Paplūdimių čia tiek daug ir jie tokie skirtingi. Ne veltui, Maljorkos vardas patenka į geriausių pasaulio kurortų sąrašus. Balto smėlio įlankos juosia salą, tarsi geriausių perlų vėrinys. Šį palyginimą panaudojau ne veltui. Maljorka nuo seno garsėja perlų apdirbimu (čia tik maža užuomena vyrams, kaip palepinti savo moteris atostogaujant šioje saloje.:) Pasidabinus perlais grįžkime į paplūdimį.:) Salos rytuose smėlėtos kopos, pietinėje dalyje – dramblio kaulo baltumo paplūdimiai, šiaurines įlankėles, apaugusias pušynais įsimylės banglentininkai ir buriuotojai. O pasukus į vakarus, kvapą užgniauš aukšti, uolėti kalnai ir safyro spalvos jūra. Taigi nuvykus į Maljorką, rekomenduoju kiekvienam rasti savo rojaus kampelį, o paieškos bus daugiau nei malonios.

Būtinai aplankykite vieną gražiausių salos miestelių – Valdemosa, vos 17 km nutolusį nuo sostinės Palmos. 1399 m. karališkuose rūmuose įkurtas asketiškas kartūzų vienuolynas dabar tarnauja kaip muziejus, saugantis istorinį ir meninį kartūzų palikimą. Miestelis apsuptas derlingos žemės, kur auginami alyvmedžiai ir migdolų medžiai. Kalnų gyvenvietės architektūra išlikusi dar nuo viduramžių. Su maždaug dviem tūkstančiais gyventojų, Valdemosa yra ramus, tradicinis miestelis, be galo jaukiomis, siauromis gatvelėmis. Kavinukės tokios jaukios, kad sunku apsispręsti, kurioje iš jų išgėrus kavos. „Boutique“ stiliaus parduotuvėse rasite išskirtinių rankų darbo dirbinių, būdingų šiam regionui. Kiekvienas namas pasipuošęs žaliais augalais ir gėlėmis. Prie beveik kiekvieno namo durų, rasite lentelę su religiniu simboliu, šventosios Saint Catalina Thomas garbei, nuo seno tikima, kad tai padeda apsaugoti namus nuo blogio. Atrodo labai unikaliai. Kad miestelis magiškas, byloja tokie faktai, kaip kad Valdemosos vaizdų įkvėptas muziką kūrė Frederikas Šopenas. Taip pat įkvėpimo ieškojo prancūzų rašytoja Žorž Sand. Ramybė čia tiesiog sklando ore. Na, o jei ir Jums trūksta įkvėpimo, čia jį neabejotinai rasite.

Apie viešbučius šįkart nekalbėsiu, nes Maljorka ne ta vieta, kur didžiausią dėmesį reiktų skirti viešbučio paieškoms, grožis slypi už viešbučio ribų. O ir kilus klausimams, juk žinote, kur kreiptis. 😉 Saulėti linkėjimai! Iki kitų pasimatymų!